Tenka sulaukti skambučių, kai net liepos viduryje esame prašomi parduoti gyvatvorę iš grunto. Tenka atsakyti griežtą ne, nors ir žinau, kad skambintojas greičiausiai susiras, kas jam tą gyvatvorę vis dėlto parduos ir vidurvasarį – pačiu netinkamiausiu laiku augalų sodinimui…
Augalus persodinti reikia tada, kai vegetacija (augimo procesas) sustojusi arba dar neprasidėjusi. Žinoma, su nedideliais nuokrypiais. Tuo metu augalai patiria mažiausią stresą dėl persodinimo, mažiausiai jaučia sąlygų pasikeitimą ir turi geriausias sąlygas sėkmingai prigyti. Persodinant augalus (ypač lapuočius ir augalus kasant iš grunto) aktyvaus augimo laikotarpiu, augalų reakcija į persodinimą būna daug didesnė – augalas ilgiau adaptuojasi naujoje vietoje, sustoja jo augimas, skursta arba neprigyja.
Sodinimo laikotarpis kasmet šiek tiek skiriasi, nes jį padiktuoja ne tik skirtingos augalų savybės, bet ir gamta. Tačiau apytikriai laikas būna toks:
- spygliuočiai sodinami kovo pabaigoje – gegužės pradžioje ir rugsėjį – spalį;
- lapuočiai sodinami kovo pabaigoje – balandžio pirmoje pusėje ir spalį – lapkritį.
O kaip dėl augalų vazonuose? Ar galima sodinti bet kada? Ir taip, ir ne. Vis tik rekomanduočiau sodinti nurodytu ar jam artimu metu, nes tada galima pakedenti iš vazono išimto augalo šaknis – jis lengviau prigyja ir formuoja stipresnę šaknų sistemą. Taip pat pavasarį ir rudenį paprastai būna prigijimui palankesnis klimatas, pasodintam augalui reikia mažiau priežiūros. Sodinant augalą iš vazonėlio vasarą jau nereikėtų kedenti šaknų, būtina itin atidžiai sekti, kad augalui netrūktų drėgmės, o per karščius gali tekti net pasirūpinti dirbtiniu šešėliu.
Tad logiška išvada tokia: gyvatvores ir didesnes augalų kompozicijas reikia sodinti rudenį ar pavasarį, o jei vasarą užsinorėsite vieno kito augalėlio sodybos patobulinimui, iš vazonėlio jį pasisodinti tikrai galima, tik reikia nusiteikti jį rimtai prižiūrėti.